na o čia mano ankstyvoji kuryba, tiesiog išlieti jausmai tą akimirką :

kitokie

jei pieščiau savo gyvenymą,
tai būtų gęstanti liepsna
be styprybės ir vilties.
kaip svetimi namai
kur užkalti langai
ir drąsa už durų
ten sapnuojami sapnai
kur svajonės išsipildo
tačiau mirtis viską nutildo
tos baimės išsiilgus
su beviltiška dėjone
kvailos abejonės tai
sunaikinti tai
kas buvo kurta taip ilgai
kaip baltos rožės
nekaltas grožis
tai sapnas,kuris netikras
ir mes pabusim kitoj pusej
kur būsim kitokie ir gyvensim kitaip
ten mačiau kažką nuostabaus
tai ko ankščiau neradau
gal pavargau?
kai kritom bedugnėn
tada tu man neleidai nukristi
tada tu sakei,kad jie tiki
kad mes paukščiai,kuriems nelemta skristi
bet mes kilsim ir skrisim
mes tai
tūkstantis balsų tyloj
mes žiburiai tamsoj
ir tegul visi mato
tai kas buvo mano
o gal buvo tavo
o gal iš vis nebuvo
tai tik sapnas kuris netikras
ir mes pabusim kitoj pusej
kur busim kitokie ir gyvensim kitaip
atleisk man,
nerandu atskymų neužduotiems klausimams
pasiklydau ten kur gimiau
kur mes begom nesustodami
bėgom ieškodami tiesos
kas kur kaip ir su kuo
begom ieškodami tokių kaip kaip mes
pavargusių, išsekusių
išsigandusių ir netekusių vilties
bijančių mirties
tu buvai šalia mūsų
šalia kiekvieno
o tau reikėjo tik vieno
tau reikėjo tik to ką turėjome mes
nes mes buvom kitokie
tu išdavei mus
tu nuplėšiai drugeliams sparnus
ir man liko tik kruvinas dangus
bet aš nebijau
nes esu kitokia
aš pabusiu kitoj pusėj kur būsiu kitokia ir gyvensiu kitaip